Vienas iš didžiausių meno šedevrų, kuriuos Romoje gali išvysti maldininkai ir turistai yra Siksto koplyčia, Vatikano muziejų viduje, ištapyta Mikelandželo, Perudžino, Botičelio ir kitų didžiausių to laikmečio meistrų. Visame pasaulyje galima atrasti atvaizdų ir reprodukcijų iš Siksto koplyčios.
Tačiau meksikiečiai tuo nepasitenkino ir padarė kai ką daugiau – pastatė pačios Siksto koplyčios kopiją, o jos viduje galima pamatyti visas freskas, kurios yra Vatikane. Meksikos sostinės centre iškilusi kopija yra 20 metrų aukščio ir 70 ilgio, kiek ir originalioji koplyčia, o bendras freskų, pasak konstruktorių nukopijuotų „milimetro tikslumu“, plotas matuojamas daugeliu šimtų kvadratinių metrų. Koplyčios kopija kainavo virš dviejų milijonų eurų. Jos inauguracija birželio pradžioje Meksikos sostinėje buvo didelis kultūrinis įvykis, kuriame buvo galima pamatyti Meksikos vyriausybės, Bažnyčios ir Vatikano muziejų atstovus. Pagal sumanymą, koplyčią bus galima lankyti nemokamai. Vienu metu joje tilps apie 500 asmenų. Koplyčia sukonstruota taip, kad ją galima išardyti ir vėl pastatyti. Tad ji keliaus po didžiuosius Meksikos miestus trejus metus, tikintis kad per tą laiką ja galės pasigrožėti keliasdešimt milijonų asmenų. Sostinėje koplyčią bus galima aplankyti iki liepos galo.
Galima priminti, kad Siksto koplyčia Romoje buvo užbaigta 1481 metais, popiežiaus Siksto IV pontifikato metu – nuo jo ir gavo savąjį vardą. Jos ištapyti atvyko garsiausi meistrai iš Florencijos, o jų pradėtas darbas buvo tęsiamas keletą dešimtmečių, per kelių popiežių pontifikatus, buvo sukurtas milžiniškas simbolinis figūrų audinys. Paskutinioji didelė ir turbūt žinomiausia freska buvo sukurta Mikelandželo Buonaročio, 1535 – 1541 laikotarpiu. Ji vaizduoja „Paskutinįjį teismą“ – Kristaus antrąjį atėjimą ir naujo amžiaus pradžią. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino amžininkų liudijimus, jog Mikelandželas šią freską tapė nuo pirmo iki paskutinio potėpio savo rankomis, sukurdamas šedevrą, kuris priskiriamas viso Vakarų meno viršūnei. (Vatikano radijas).
